Gili, arkos formos niša sienoje, horizontalios plytų juostos perskirta į dvi dalis – abi lygiai nutinkuotos šviesiai geltona spalva, kai visa aplinkinė siena jau nuluptas iki plikų plytų restauracijos darbams. Apatinėje nišos dalyje sumesta krūvelė plytelių šukių. Dešinėje, greta, matyti tikras, medinis, dalinai išdužusio stiklo langas.
Pagal dvaro savininkų pateiktą informaciją, ši niša – ne šiaip sienos įduba, o vieta, kur kadaise stovėjo statula: horizontali plytų linija nišos viduryje greičiausiai žymi buvusio postamento aukštį. Kitur šiame pastate per praėjusius dešimtmečius buvo panaikinti ir visi tikri langai – užmūryti ar užtinkuoti taip, kad jų vietoje liko lygi siena. Taip šis pastatas kaupia dviejų skirtingų krypčių praradimus: vienur dingo ką nors laikiusios angos, kitur – anga liko, bet dingo tai, kas joje stovėjo.
Kaip ir kituose šios serijos eksponatuose, animacija tik vos pastebimai pajudina kamerą – kadras jau realus, spalvotas, papildomo apdorojimo nereikalaujantis.