Platus, akmenimis apkrautas kriaunys suformuoja žemą krioklį, per kurį vanduo krenta plonais, ilgos ekspozicijos sulieti čiurkšlėmis, o virš jo – veidrodiškai ramus tvenkinys, tobulai atspindintis pasvirusias jaunas beržų ir alksnių šakas. Kairėje, ant kranto, sėdi ir stebi nedidelė grupelė vyrų su skrybėlėmis – greičiausiai darbininkai ar prižiūrėtojai, pailsėję nuo tuo metu vykstančių akmenų dėliojimo darbų. Tolumoje, virš medžių, matyti pažįstamas plytų pastato siluetas su aukštu kaminu ir smailiu frontonu – tas pats, kurį jau matėme prie kavinės „Rivjera“ (eksponatai Nr. 67–69).
Originali nuotraukos antraštė: „20. Landwarów, budowa kaskady w parku „Szwajcaria". Fot. przed 1900, Biblioteka Narodowa w Warszawie, Zbiór Rękopisów, Z. Potocka, Teki rodzinne. Tyszkiewiczowie, Potoccy, Lubomirscy, Zamoyscy, Warszawa 1973“ – tai reiškia, kad, be viduržemiškos „Rivjeros“, dvaro parke buvo ir visai kita, alpine tema pagrįsta zona, pavadinta „Šveicarija“ – akmenuotų kriokliukų ir kalnų peizažo imitacija, mėgstama to meto parkų mados. Ši nuotrauka, darinta dar PRIEŠ 1900 m. (taigi anksčiau už „Rivjeros“ atvirukus, eksponatai Nr. 64–65), užfiksavo patį statybos procesą – žmones, dėliojančius akmenis, o ne jau baigtą, svečių pamėgtą vaizdą.
Animacija čia pati santūriausia visoje parodoje: vos pastebimai sujuda medžių atspindžiai tvenkinio paviršiuje, o vanduo toliau ramiai byra per akmeninį slenkstį – tarsi užfiksuota ne šventinė, o darbinė dvaro popietė.