Ta pati akmenų krūsna, kurią matėme eksponate Nr. 64 – tik šįkart fotografuota iš priešingos, vandens pusės, beveik nuo pat tvenkinio paviršiaus. Septyni svečiai išsibarstę ant riedulių tarp dviejų šalia krentančių krioklių, o priekyje, ant pat žemiausio akmens, sėdi jaunas vyras tamsiu kostiumu, koją nuleidęs beveik iki vandens ir mojuojantis į fotoaparatą. Virš tvenkinio lenkiasi metalinis vamzdis ar strypas – tikriausiai dalis dirbtinio krioklio santvaros.
Ši nuotrauka rodo, kad „Rivjeros“ akmenų kaskada nebuvo vienas krioklys, o ištisa, keliais laipteliais krentančio vandens sistema, apjuosianti akmenų salą iš abiejų pusių – todėl vietos fotografams (ir patiems svečiams) buvo iš ko rinktis: tą pačią vietą galima nufotografuoti tiek iš kranto, žvelgiant į rūmų pusę (eksponatas Nr. 64), tiek nuo vandens, žvelgiant tiesiai į akmenų sieną. Kuo daugiau tokių rakursų – tuo įtikinamesnė atrodė reklaminė „kurorto“ iliuzija.
Animacijoje vanduo tvenkinyje netikėtai patamsėja iki sodraus mėlyno atspalvio, medžiai sužaliuoja, o priekyje sėdintis vyras pakelia ranką ir linksmai pamoja – tarsi kviesdamas žiūrovą pačiam atsisėsti šalia ant akmens.