Ant riedulių, virš kuriais putodama krenta vandens siena, susirikiavo penketas puošniai apsirengusių žmonių: kairėje, atrėmęs koją į akmenį, stovi dabita su bumbuliuotu skrybėle ir ilgu švarku, dešinėje – jaunuolis su meškerės pagaliu rankoje, o tarp jų, ant akmenų prisiglaudę, sėdi barzdotas ponas ir dvi damos didžiulėmis plunksnuotomis skrybėlėmis – viena būtent tą akimirką pakelia ranką pasisveikinti. Viršuje – atviruko užrašas dviem kalbomis: „Ландарово Ривьера" ir „Landwarowo Riwjera".
Šis atvirukas – ne šiaip suvenyras, o tiesioginis liudijimas apie eksponate Nr. 15 aprašytą Vladislovo Tiškevičiaus ir Marijos Kristinos sumanytą „Rivjerą": dvaro parko kampelį prie kriokliuojančio upelio, pavadintą taip, kad primintų prabangų Viduržemio jūros pajūrio kurortą. Būtent tokiais atvirukais - platinamais per leidėjus Sankt Peterburge, Maskvoje ir Vilniuje, net per specialią sutartį pardavinėtais Rusijos geležinkelio stotyse – grafas žadino tolimų keliautojų vaizduotę: štai koks vaizdas jūsų laukia atvykus į Lentvarį.
Animacijoje dangus prasiskleidžia giedrai mėlynas, o krioklys – vienintelis kadro elementas, kuris ir originalioje nuotraukoje buvo įšaldytas judesyje – vėl ima ristis žemyn, putodamas ant akmenų; viena iš damų netikėtai pakelia ranką ir pamoja, tarsi ką tik būtų pastebėjusi fotografą. Taip prieš daugiau nei šimtą metų sukurta reklaminė svajonė vėl atgyja tiksliai taip, kaip ir buvo sumanyta – kviesdama pažvelgti dar kartą.