Ketvirto aukšto palėpė: stogo mediniai gegnės ir skardinis dangis leidžiasi status kampu žemyn, o po jais status trikampis frontono sienos plotas. Sienoje aiškiai matoma įstriža riba: viršutinė, kairioji dalis – balkintos plytos, apatinė, dešinioji – neapdorotos, rausvos plytos su vietomis matomu pilku skiediniu. Dešinėje – durų anga, vedanti dar toliau į tamsią palėpės gilumą.
Pagal dvaro savininkų žodžius, ši įstriža riba – ne atsitiktinumas, o tikslus senojo, iki sovietinės rekonstrukcijos buvusio stogo kampo pėdsakas: balkinta plytų dalis kadaise buvo tikra pastato išorės siena, dengta apsaugine kalke nuo lietaus ir sniego, po žemesniu ir statesniu originaliu stogu. Sovietmečiu stogas buvo pakeltas, o siena – pratęsta neapdorotomis plytomis, kad tilptų du papildomi aukštai – trečias ir ketvirtas – kuriuos tuomet ir įrengė. Būtent apie šį sovietinį trečio aukšto antstatą jau buvo užsiminta pačiame pirmajame šios serijos eksponate Nr. 76.
Kaip ir kituose šios serijos eksponatuose, animacija tik vos pastebimai pajudina kamerą – kadras jau realus ir spalvotas.