Dar vienas holas, laikomas storų plytų pilorių, ant kurių remiasi ta pati sijomis paremta perdanga, kokią jau matėme ankstesniuose šios serijos eksponatuose. Ant sienų vietomis išlikę zigzago rašto apdailos likučiai, gale – nedidelis langas ir durų anga, kairėje – konstrukcijų tvora. Priešakiniame plane, į holą kylantys platūs smiltainio laiptai, jų briaunos švelniai nutrintos.
Iš šios patalpos, kaip ir iš eksponatuose Nr. 86–87 matytų niš, beveik nieko originalaus nebeliko – sienos apkalti sovietmečio langais, perdanga pakeista sunkiomis sijomis. Tačiau, pagal dvaro savininkų pateiktą informaciją, patys smiltainio laiptai buvo įtraukti kaip vertingoji pastato savybė, kurią privaloma saugoti restauracijos metu, o ne keisti naujais. Šimtmečiais mintų žingsnių nutrinti akmens kraštai – vienas iš nedaugelio dalykų, kurie liks fiziškai tie patys ir po atstatymo darbų.
Kaip ir kituose šios serijos eksponatuose, animacija tik vos pastebimai pajudina kamerą – kadras jau realus ir spalvotas.