Ta pati salė, kurią matėme eksponatuose Nr. 85–86 – tas pats sunkiomis sijomis paremtas lubų perdengimas viršuje – tik dabar žvilgsnis nukreiptas į priešingą sieną. Čia, tarp dviejų langų, simetriškai įtaisyta lygiai tokia pati arkos formos niša, tik jos apačia suapvalinta, tarsi nedidelė apsidė. Vidus lygiai nutinkuotas, be jokių statulos ar kito objekto pėdsakų.
Ši niša – tiksli eksponate Nr. 86 aprašytosios porininkė kitoje salės pusėje: abi kadaise turėjo laikyti po statulą, ir abi dabar tuščios. Pagal dvaro savininkų pateiktą informaciją, atstatant šią ir panašias detales remiamasi būtent Tiškevičių eros nuotraukomis – tomis pačiomis, kurias matėme daugelyje šios parodos eksponatų. Taip ši ekspozicija įgauna ir praktinę reikšmę: senieji atvirukai ir portretai čia yra ne vien prisiminimas, o tikras šaltinis, pagal kurį sprendžiama, kaip turėtų atrodyti grąžinamos detalės.
Kaip ir kituose šios serijos eksponatuose, animacija tik vos pastebimai pajudina kamerą – kadras jau realus ir spalvotas.