Vaizdas iš rūmų rūsio: virš galvos – nutriušusi, balta dažyta lenta su nubyrėjusiais tinko lopais, po ja – vietomis apnuoginta sena plytų mūro siena. Pro angą matyti toliau į tamsą besitęsiantis, skliautuotu plytų lubomis koridorius. Aplinkui netvarkingai sumesta statybinė medžiaga – medžio drožlių plokštės, stiklo lakštai, atrama, ir tuščias purškiamo skysčio buteliukas ant improvizuotos, medvilnės spalvos plokštėmis apkaltos pertvaros dešinėje.
Skirtingai nei rūmų fasadai, matyti ankstesniuose šios serijos eksponatuose, rūsys atskleidžia ne dekoro, o pačios konstrukcijos būklę: čia po nudažytu, jau susmulkėjusiu apdaila slypi paprasta, tvirta XIX amžiaus pabaigos plytų mūro architektūra – skliautuotas koridorius, tokia forma statytas tam, kad atlaikytų virš jo esančių aukštų svorį. Šalia matomos naujesnės, laikinos pertvaros primena, kad prieš pasiekiant iki šio, seniausio pastato sluoksnio, jau buvo bandyta patalpą kaip nors pritaikyti.
Kamera lėtai juda pirmyn, gilyn į koridorių – be jokio spalvinimo, nes tai jau realus, spalvotas kadras, tiesiog leidžiantis pačiam žengti keletą žingsnių po rūmus laikančiais skliautais.