Žvilgsnis stačiai į viršų, ta pačia bokšto puse, kuri jau matyta eksponatuose Nr. 77, 80 ir 81 – tik čia pažeidimai atrodo rimčiausi iš visos serijos. Nuo pat dviejų apatinių arkų viršaus, per visą kolonadą su lapuotais kapiteliais, iki pat karnizo eina platus, šakotas įtrūkimas. Kairėje, tarp dviejų kolonėlių, kabo nulūžęs, tik iš dalies prie sienos prisilaikantis puošybos fragmentas.
Šis kadras primena, kad grakštūs, kruopščiai išmūryti dekoro elementai gali būti ir rimto struktūrinio silpnumo ženklas – įtrūkimas, einantis per visą sienos plotį, paprastai reiškia, kad juda pati siena, o ne vien jos paviršius. Būtent tokie pažeidimai, o ne vien nutrupėję lapeliai ant kapitelių, ir yra priežastis, kodėl bokštas prieš restauraciją buvo apstatytas tvoromis – įeiti į vidų ar net stovėti per arti sienos tapo pavojinga.
Kaip ir kituose šios serijos eksponatuose, animacija tik vos pastebimai pajudina kamerą – realaus, jau spalvoto kadro spalvinti nereikia, o pats vaizdas kalba pats už save.