Tas pats daugiakampis bokštas, kurį jau matėme eksponate Nr. 77 – tik dabar sustota lygiai ties jo puošniausia dalimi: apskritais lankais sujungta kolonada su lapais dekoruotomis kapiteliais, juosianti bokštą tarsi atvira galerija. Už kolonų – atviri, kai kur išdaužti langai. Viršuje, ties karnizu, aiškiai matomas per visą sieną einantis įtrūkimas, o dešinėje apatinis konsolės kampas byra – tinkas nulupęs, matyti pliki plytų kraštai. Pačiame stogo kampe, tarp skardos lakštų, prasikalęs žaliuoja medelio ūglis.
Šis kadras geriausiai iš visos serijos parodo, kiek daug dėmesio reikalauja net smulkiausios dekoro detalės: kiekviena kolonėlė, kiekvienas lapelis kapitelyje buvo kruopščiai išmūryti XIX amžiaus pabaigoje, o dabar laikas ir drėgmė juos byrina po truputį. Medelis, sudygęs pačiame stogo plyšyje, yra gal ir mažiausias, bet iškalbingiausias apleistumo ženklas – šaknys, augančios ten, kur turėtų būti sandarus stogas.
Animacija tęsia ankstesnių eksponatų judesį – kamera dar labiau priartėja prie kolonų kapitelių, leisdama įsižiūrėti į kiekvieną įtrūkimą ir nutrupėjusią detalę, kurią teks atkurti.