Kitas rūmų kampas, vainikuotas smailėjančiais bokšteliais ir puoštas dviem eilėmis langų: viršuje, virš trijų smailiaarkių antrojo aukšto langų, matyti trys apvalūs, vadinamieji „jaučio akies“ langai. Žemiau, pirmame aukšte – dar du langai ir smailiaarkis įėjimas, priešais kuriuos vėl stovi statybvietės tvora.
Šis kadras atskleidžia du skirtingus dvaro istorijos sluoksnius, matomus vienoje sienoje. Apvalūs „jaučio akies“ langai antrame aukšte iš tikrųjų yra užmūryti – kadaise pro juos į vidų kritusi šviesa dabar užstota plyta. O pirmojo aukšto langai apačioje, priešingai, yra ne originalūs, o sovietmečiu praskelti: tokios angos šioje sienos vietoje istoriškai visai nebuvo. Taigi laikas paliko šiai sienai priešingus pėdsakus – vienur uždarydamas langą, kurio dvaro architektai norėjo, kitur atverdamas tokį, kurio jie niekada nenumatė.
Kaip ir dviejuose ankstesniuose šios serijos eksponatuose, tai realus, jau spalvotas kadras – animacija tik lėtai artina vaizdą prie šio sienos fragmento, leisdama geriau įsižiūrėti, kur restauratoriams teks atidengti tai, kas užmūryta, ir uždaryti tai, kas svetima.