Artimesnis kadras į tą patį daugiakampį bokštą su smailia skardine iglija ir dviem mažesniais bokšteliais šalimais, apjuostą arkiniu balkonu ir apvaliu langeliu – tą patį, kurį jau matėme eksponate Nr. 76 tolumoje. Iš arčiau matyti dar daugiau nuniokojimo ženklų: viršutinio aukšto langai palei stogą stovi atviri ir sulaužyti, jų rėmai styro pakrypę, o žemesniuose aukštuose langai užkalti šviesiomis lentomis. Priešakyje – vėl ta pati statybvietės tvora.
Ši nuotrauka – antroji serijos, rodančios rūmų būklę įsigijimo metu, dalis: kuo arčiau prieinama prie pastato, tuo aiškiau matyti, kiek darbo laukė priekyje. Tas pats bokštas, kurio siluetas puošė dešimtis šios parodos atvirukų ir nuotraukų nuo pat XIX amžiaus pabaigos, čia stovi aptriušęs, o jo langai – tušti ir sudaužyti vietoj kadaise ten žėrėjusios šviesos.
Kaip ir ankstesniame eksponate, tai realus, jau spalvotas kadras, todėl animacija nieko nespalvina – kamera tik pasisuka ir šiek tiek priartėja prie bokšto viršūnės, tarsi apžiūrinėtų, nuo ko reikės pradėti atstatymo darbus.