Ta pati neogotikinė rūmų fasadas, su smailia bokšto iglija ir šalia jos kylančiu mažesniu bokšteliu, kurią jau matėme senuosiuose atvirukuose ir nuotraukose šioje parodoje – tik čia nufotografuota visai neseniai. Beveik visi langai užkalti lentomis ar skardos lakštais, stogas – skardinis, vietomis pataisytas, o prie pat didžiųjų smailiaarkių durų stovi statybvietės tvora, žymėdama, kad į vidų įeiti nebesaugu. Aplink pastato pamatus želia neprižiūrėta žolė.
Ši nuotrauka – pirmoji iš serijos, rodančios, kokios būklės buvo rūmai tuo metu, kai dvaras buvo įsigytas. Eksponate Nr. 19 jau minėta, kad atkūrus nepriklausomybę dvaras dar ilgai keitė savininkus ir merdėjo – šis vaizdas yra to ilgo nuosmukio tiesioginis liudijimas: ta pati puošni, architektų sukurta fasado kompozicija, apie kurią pasakoja tiek daug šios parodos eksponatų, dešimtmečiais stovėjo apleista, apkalta lentomis ir aptverta.
Skirtingai nei senosios nuotraukos ir atvirukai, šis kadras – ne archyvinis, o realus, spalvotas, todėl animacija čia nieko nespalvina. Vienintelis pokytis – kamera lėtai artėja prie fasado, tarsi kviesdama pažvelgti iš arčiau, kokį rūmų vaizdą teko rasti prieš imantis atkūrimo darbų.