Tai ta pati kavinė „Rivjera“, apie kurią jau skaitėme eksponate Nr. 15 – tik čia ji parodyta iš arti ir netikėtai pilna žmonių. Mūrinio pastato aukštus langus juosia dekoratyvios moters figūros – tos pačios marmurinės kariatidės, kuriomis kavinė garsėjo. Virš įėjimo – dvi iškabos: „CAFÉ RESTAURANT“ ir šalia – „KUBERNII“ (tikriausiai iš rusiško žodžio „губернія“, provincija/gubernija) – tarsi tą dieną kavinė būtų priėmusi svečius ne šiaip pasivažinėjimui, o kokiai nors didesnei, gal net gubernijos masto šventei ar parodai. Palei visą pastato sieną, ant kėdučių ir prie apvalių staliukų, sėdi dešimtys žmonių, o už jų kyla stiklinio šiltnamio stogas ir pastatytos baltos palapinės.
Iš rašytinių šaltinių žinoma, kad kavinės virtuvei iš pradžių vadovavo pats rūmų virėjas, o grafas Vladislovas Tiškevičius čia turėjo atskirą kambarį pietums. Vakarais svečius linksmino aštuonių žmonių ansamblis, dainavęs itališkas dainas neapolietiškais kostiumais, plaukiojo apšviestos valtys, imituojančios Venecijos Šv. Morkaus aikštę, o vasarą nenaudojamas rūmų maniežas buvo paverstas teatru, kuriame vaidino net iš Palangos atvykusios aktorių trupės. Ši nuotrauka, sausakimša svečių ir su papildoma iškaba, greičiausiai įamžino vieną iš tokių ypatingų dienų, kai „Rivjera“ virsdavo tikru kurortiniu spektakliu.
Skirtingai nei daugelis kitų eksponatų, ši animacija nespalvina nuotraukos – ji lieka juodai balta. Vietoje to, kairiajame krašte netikėtai pasirodo dūmų ar garo kamuolys, kylantis į dangų – tarsi kažkur už kadro ribų kunkuliuotų virdulys, dirbtų garvežys ar ruoštųsi fejerverkas. Pati minia lieka nejudanti, sustingusi lygiai toje sekundėje, kai fotografas paspaudė mygtuką.