Prie baltos akmens kolonos ant kvadratinio postamento, viename iš André parterio gėlynų, susirinkusi grupė moterų kaso ir sodina žemę – dvi priekyje pasilenkusios prie pat kolonos, dar dvi klūpo ir tvarko gėlyną dešinėje, o penkios kitos stovi būreliu ir šnekučiuojasi, tarp jų – vienas vyras su skrybėle ir paltu. Fone, palei mūro tvorelę, stovi senas krovininis sunkvežimis, ant suoliuko sėdi mažas vaikas, o už jų kyla rūmų fasadas su smailiaarke įėjimo anga ir dideliais langais, apjuostas jau suaugusiais, karpytais spygliuočiais.
Tai ta pati, Édouard André suprojektuota geometrinė parterio sistema, kurią jau matėme keliuose kituose šios parodos eksponatuose (Nr. 16, 59–61) – tik čia nufotografuota gerokai vėliau, jau sovietmečiu. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas, o nuo 1957 m. rūmuose įsikūrė Lentvario kilimų fabriko administracija (eksponatas Nr. 19) – ši nuotrauka liudija, kad senojo parko priežiūra prie rūmų nenutrūko net pasikeitus šeimininkams ir rūmų paskirčiai.
Animacija nuspalvina nuotrauką: dangus tampa giedrai mėlynas, veja ir spygliuočiai – sodriai žali, moterų paltai įgauna tamsiai žalią, alyvinę ir rudą atspalvius, o fone stovintis sunkvežimis – tamsiai žalią spalvą.