Dar vienas ankstyvas Juozapo Tiškevičiaus portretas – sėdi prie staliuko, ant kurio padėta uniforminė kepurė, kaire ranka prilaiko priešais save kardą. Portretas iki kelių, apvalaus paspartu rėmo, nufotografuotas apie 1860–1865 m. O. Noišeferio fotoateljė. Saugomas Kretingos muziejuje (inv. nr. KM IF 6917).
Poza beveik tapati eksponatui Nr. 41 (L. Laffono ateljė, Paryžius, ~1864 m.) – ta pati uniforminė kepurė ant staliuko, tas pats kardas rankoje – tačiau tai kitas fotografuotas kadras, kito fotografo, tikriausiai kitoje vietoje. Juozapas Tiškevičius (lenk. Józef Tyszkiewicz, 1835–1891) buvo Lelivos herbo, rusėnų kilmės Lietuvos-Lenkijos didikas, grafų Tiškevičių giminės II (Biržų) linijos atstovas, Rusijos imperijos husarų kariuomenės karininkas, valdęs Kretingos, Lentvario, Užutrakio, Palangos, Kairėnų, Izabelino, Dunilovičių (dabartinė Baltarusija) ir kitus dvarus bei rūmus ir fabrikus Vilniuje.
Animacija santūri, kaip ir daugelyje kitų šios parodos senųjų portretų – veido bruožai vos pastebimai atgyja, o žvilgsnis lieka nukreiptas tiesiai į žiūrovą.