Suaugęs Vladislovas Tiškevičius – profilio portretas iki krūtinės, darytas L. Kowalskio fotostudijoje Varšuvoje (Mazowiecka g. 20), XIX a. pabaigoje; atspaudė Paul Leinerto spaustuvė Drezdene. Nuotrauka saugoma Kretingos muziejuje (inv. nr. KM IF 6891). Tas pats žmogus, kurį eksponate Nr. 38 matome dar penkiolikametį kadetą – čia jau subrendęs, su charakteringais ilgais, į viršų pasuktais ūsais.
Vladislovas Tiškevičius (1865–1936) – teisininkas, gydytojas odontologas, Varšuvos pramonės ir prekybos rėmimo draugijos skyriaus pirmininkas, visuomenės veikėjas ir kolekcininkas. Paveldėjęs Lentvario dvarą, 1899 m. rekonstravo rūmus (archit. de Vego ir T. Rostvorovskis) ir įkūrė peizažinį parką pagal E. F. André projektą; Lentvaryje įsteigė vaikų darželį ir rėmė Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statybą (1897–1926). Už viešus pasisakymus prieš patvaldystę 1905 m. buvo ištremtas – gyveno Italijoje, Milane įkūrė antikvariatą; 1906 m. amnestuotas, grįžo į Lietuvą ir buvo išrinktas Rusijos Valstybės Dūmos delegatu. 1907 m. įsteigė Vilniaus mokslo ir meno muziejų, paaukodamas jam savo Vakarų Europos tapybos kolekciją. Palaidotas Lentvario bažnyčioje.
Animacija čia santūri, kaip ir eksponate Nr. 38 – jokio staigaus judesio, jokio dramatizmo: profilio veido bruožai vos pastebimai atgyja, tarsi grafas trumpam pajudėtų pozuodamas fotografui, o po akimirkos vėl sustingtų.