Šis atvirukas – vienas iš tūkstančių to meto Vilniaus krašto vaizdų, platintų paštu: „Ст. Ландварово – St. Landwarowo № 26. Озеро и палаццо Гр. Тышкевича – Jezioro i pałac Hr. Tyszkiewicza" (Landvarovo stotis. Ežeras ir grafo Tiškevičiaus rūmai) – užrašas trimis kalbomis, kaip įprasta to meto atvirukams. Skirtingai nuo ankstesnių šios parodos vaizdų, čia rūmai jau po Vladislovo Tiškevičiaus vykdytos neogotikinės rekonstrukcijos – su smailiu bokšto smaigaliu vietoj ankstesnio kreneliažuoto viršaus, tobulai atsispindintys ramiame ežere. Publikuota: Keršytė, D. Vilniaus vaizdų atvirukai 1897–1915.
1897–1915 m. – aukso amžius Vilniaus krašto atvirukams: per šį laikotarpį pasirodė daugiau nei 4000 skirtingų atvirukų iš daugiau nei 120 leidėjų, sukurtų pagal apie 1200 nuotraukų – jas darė tokie fotografai kaip Juozapas Čechavičius, Janas Bulhakas ir kiti. Laikotarpis prasidėjo pirmuoju žinomu paštu siųstu atviruku (1897 m. antspaudas) ir baigėsi 1915 m. rugsėjį, kai į Vilnių įžengė Vokietijos imperijos kariuomenė – Pirmasis pasaulinis karas nutraukė šią klestėjusią pramonę. Lentvaryje nuo 1862 m. veikė aukščiausios klasės stotis Peterburgo–Varšuvos geležinkelyje – pirmojoje geležinkelio linijoje dabartinės Lietuvos teritorijoje – su specialiomis salėmis ir apartamentais carui. Pro čia keliaujantys keleiviai nuo pat stoties matydavo įspūdingus rūmus ant ežero kranto – ir galėjo įsigyti tokį atviruką kelionės atminimui.
Animacija atgaivina šį seną atviruką spalvomis ir judesiu – leisdama pamatyti rūmus tokius, kokius juos matydavo to meto keliautojai, žvelgdami per ežerą nuo geležinkelio stoties.